Lietuvos automobilių kelių direkcijoje išmatuota lyčių lygybė

Data

2018 10 08

Įvertinimas
2
Lytys 2.jpg

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai išmatavo, kaip Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (toliau – Kelių direkcija) vertinama lyčių lygybė. Atlikus „Lyčių lygybės liniuotės“ apklausą ir įvertinus rezultatus, Kelių direkcijai skirti 7,29 balai iš 10.

 „Kelių direkcijos siekis – darnus ir draugiškas kolektyvas, kuriame kiekvienas darbuotojas jaučiasi saugus, mato galimybes tobulėti. Nors dar tobulėti yra kur, labai džiaugiamės įvertinimo rezultatu, kuris yra pakankamai aukštas, palyginti su kitomis tyrime dalyvavusiomis institucijomis. Šis tyrimas mums padėjo identifikuoti silpnąsias, tobulintinas ir stipriąsias darbo sąlygų Kelių direkcijoje sritis“, – sako laikinai einantis Kelių direkcijos direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas.

Lyčių lygybė institucijoje analizuota šešiose srityse. Geriausiai ją darbuotojai įvertino organizacijos kultūros srityje,  o mažiausias vertinimas skirtas darbo sąlygų srityje:

Kelių direkcijoje dirbančių moterų ir vyrų skaičius šiuo metu labai panašus (47 proc. moterų ir 53 proc. vyrų). „Lyčių lygybės liniuotės“ apklausoje dalyvavo 59 asmenys (56 proc. iš jų moterys, 44 proc. – vyrai). Nors tyrimas nėra reprezentatyvus, jis padėjo atskleisti įstaigoje vyraujančias tendencijas. 

Remiantis tyrimo rezultatais, įsidarbinimo ir paaukštinimo srityje didelių skirtumų pagal lytį nėra. Beveik 73 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka, kad šioje darbovietėje jie turi realias galimybes būti perkelti į aukštesnes pareigas.

Darbo sąlygų srityje 66 proc. moterų ir 50 proc. vyrų sutinka, kad darbo metu galėtų pasiimti laisvą valandą, skirtą šeimos reikalams.

Pasak Kelių direkcijos Teisės ir personalo skyriaus patarėjos Rasos Bartnikienės, siekiant darbuotojų darbo ir šeimos principo įgyvendinimo, kaip tik šiuo metu kuriama šeiminių ir darbo įsipareigojimų politika, padėsianti lanksčiau derinti darbą su laisvalaikiu, taip pat daugiau laiko praleisti su šeima, dirbti slaugant sergančius vaikus. Tikimasi, kad šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas įgaus naują prasmę mūsų įstaigoje, tobulinant organizacijos kultūrą ir gerinant darbo sąlygas.

Tyrimo metu darbuotojai taip pat buvo klausiami, ar per pastaruosius dvejus metus jie sulaukė nemalonių komentarų apie savo išvaizdą, kūno formas ir panašių priekabių. 88 proc. jų atsakė „Ne“. Šiuos duomenis išanalizavus pagal lytį, pastebėta, kad tokių pastabų iš kolegų sulaukė 12 proc. moterų, o apklausoje dalyvavusiems vyrams nieko panašaus anksčiau girdėti neteko.

Remiantis tyrimo rezultatais atlyginimo ir vertinimo srityje, pastebėta, kad dauguma darbuotojų nemano, kad lytis turi įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Taip galvoja beveik 73 proc. respondentų.

Šioks toks atotrūkis fiksuojamas vaiko priežiūros atostogų srityje: jomis pasinaudojo ketvirtadalis apklaustų moterų ir tik 4 proc. vyrų. „Šiuo atveju akivaizdu, kad dar gaji nuostata, jog vaiko priežiūros atostogos yra labiau moterų reikalas. Tačiau, kita vertus, negalime nepastebėti ir teigiamų pokyčių, ypač kalbant apie jaunesnių vyrų požiūrį į šią sritį. Mes, savo ruožtu, šiuos pokyčius ketiname dar labiau skatinti organizacijos viduje“, – teigia R. Bartnikienė. 

Daugiau nei pusė apklaustųjų iš dalies arba visiškai sutiko, kad lyčių lygybė yra Kelių direkcijos vertybė. Šią nuomonę vyrai palaikė labiau nei moterys.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi įstaigos iniciatyva įvertinti lyčių lygybę pasinaudojant „Lyčių lygybės liniuote“.

„Sistemiškai integruojant lyčių lygybę į savo organizacijos veiklą, pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kokia yra dabartinė situacija. Direkcijos vadovybė jau žengė šį žingsnį, tad matome, kad padėtis nebloga, bet tobulėti dar yra kur. Būtent todėl linkiu ir toliau judėti tinkama kryptimi“, – sako ji. 

Lygių galimybių kontrolierei antrina ir Kelių direkcijos atstovai.

„Šie rezultatai leis nusistatyti konkrečias priemones, kurias ketiname numatyti priemonių plane. Darbuotojų pateikti duomenys padės numatyti aiškias gaires, kokiomis priemonėmis sieksime tobulinti silpnąsias sritis, didinti darbuotojų motyvaciją ir tobulinti personalo valdymo kultūrą, kad ji būtų pagrįsta aukštomis vertybėmis“, – priduria R. Bartnikienė.

 „Lyčių lygybės liniuotė“ – tai įrankis, kuriuo viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos gali įvertinti lyčių lygybės situaciją savo darbovietėje. Ji matuojama balais nuo 1 iki 10, kai 1 reiškia visišką nelygybę, o 10 – visišką lygybę.

Nuo 2017 m. Darbo kodeksas įtvirtina visų darbdavių pareigą įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Organizacijos, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Pareigą užtikrinti lygias darbuotojų galimybes numato ir Lygių galimybių įstatymas bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas.

Visais lygių galimybių politikos įgyvendinimo klausimais darbuotojai gali kreiptis į Teisės ir personalo skyriaus vedėją ar vyriausiąjį personalo specialistą.