Projektas Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0006 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcija 2016 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0006 „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ sutartį. Šioje sutartyje numatyta projekto finansavimui skirti iki 16 114 457,83 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšų.

Projekto tikslas – plėtoti ir tobulinti TEN-T kelių tinklą, stiprinant ir platinant kelių dangą, įgyvendinant eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros ir ES fondų investicijų veiksmų programos tikslus ir uždavinius. Numatytas įgyvendinti projektas yra netiesiogiai susijęs su kitais įgyvendinamais ir planuojamais įgyvendinti LAKD kelių infrastruktūros plėtros projektais kelyje VIA BALTICA.

Lietuvos teritoriją kertantis TEN-T kelio antrasis Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius Lietuvoje apima šiaurės–pietų kryptimi esantį kelią VIA BALTICA. Kelias jungia Estiją, Latviją, Lietuvą su Lenkija bei Vakarų Europos šalimis. Esama TEN-T kelių infrastruktūros būklė Lietuvoje neatitinka dalies TEN-T gairių reglamente Nr. 1315/2013 pateiktų reikalavimų, neužtikrina atitikties didėjantiems eismo saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimams. Dėl šių trūkumų yra neužtikrinamas sklandus ir saugus keleivių ir krovinių judumas. VIA BALTICA yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje pilna vietinio ir daugiau nei 30 proc. tarptautinio krovininio transporto eismo. 2014 m., lyginant su 2005 m., bendras eismo intensyvumas kelyje VIA BALTICA išaugo 1,47 karto, krovininio transporto – 1,63 karto (krovininio transporto eismas sudarė 33 proc.). Vidutiniškai per metus (2005–2014 m.) kelyje VIA BALTICA įvyko 75 eismo įvykiai, kurių metu 24 žmonės žuvo ir 101 sužeistas.

Atliekant TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) rekonstrukciją, šiame projekte rekonstruojama kelio E67 (VIA BALTICA) atkarpa – valstybinės reikšmės magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožas nuo 8,32 iki 23,36 km. Rekonstruojamas 15,04 km ilgio ruožas driekiasi Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos žemėmis, nuo Šilaičių kapinių iki Ramygalos miestelio ribos. Palei kelią išsidėstę kaimai: Šilaičiai, Barklainiai II, Uliūnai, Dumlaukiai, Barklainiai I, Rimaisai, Masiokai. Esamas kelias 9 m pločio, su dviejų eismo juostų važiuojamąja dalimi. Kelio paskirtis – tranzitinis kelias, tačiau prie jo nebuvo jungiamųjų kelių, kelias atliko tiek tranzitinio, tiek skirstomojo, tiek privažiuojamojo kelio funkciją. Kelio dangoje buvo defektų, išilginių ir skersinių plyšių bei lopų, ypač didelės provėžos. Trūko eismo saugos priemonių.

Modernizuojamas eismo saugumo prasme sudėtingas kelio ruožas, kad jis atitiktų ES kelių infrastruktūros plėtros reikalavimus, užtikrintų saugų susisiekimą. Rekonstrukcija vykdoma kelio sklypo ribose. Darbų metu esama kelio danga stiprinama, o sankryžų vietose dėl papildomų eismo juostų atsiradimo platinama iš abiejų kelio pusių. Visame ruože įrengiamas smėlio pasluoksnio drenažas su išvedimu į pakelės griovius ir pralaidas. Tai reiškia, kad visame darbų ruože abipus kelio daromos iškasos, o pakelės grioviai gilinami ir tvirtinami. Darbų vykdymo metu rekonstruotos 8 pralaidos, naujai įrengta 1,845 km atitvarų, rekonstruota 18 autobusų sustojimo aikštelių. Sankryžų ir autobusų sustojimo aikštelių zonose naujai įrengta 1,264 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Į rekonstruojamą kelią įsijungia du rajoninės reikšmės keliai – Nr. 3038 Dumblaukiai–Uliūnai ir Nr. 3024 Barklainiai–Ėriškiai. Taip pat įsilieja ir šalia esantys privažiavimai prie gyvenamųjų teritorijų, gyvenviečių, Panevėžio miesto Šilaičių kapinių, kavinės šalia Uliūnų miestelio, smulkūs vietiniai keliai. Projekte iš viso numatoma rekonstruoti 73 nuovažas.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. vasario 10 d.

Įgyvendinus projektą bus rekonstruota TEN-T kelio E67 (VIA BALTICA) atkarpa, kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 8,32 iki 23,36 km esanti infrastruktūra, kuri užtikrintų Lietuvos automobilių kelių tinklo integraciją į ES šalių transporto sistemas bei patogų Šiaurės Europos transporto sistemos sujungimą su Centrine ir Vakarų Europa, geriau patenkintų augančius visuomenės mobilumo poreikius, skatintų verslo plėtrą bei turizmą šalyje, didintų ekonomikos konkurencingumą.

Socialinis-ekonominis vertinimas atliktas vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Vertinimo rezultatai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra ekonomiškai naudingas visuomenei. Projekto ekonominės analizės rodikliai yra grynoji dabartinė vertė (EGDV), vidinė grąžos norma (EVGN) ir naudos ir išlaidų santykis (ENIS).

EGDV parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Taigi, EGDV skirta pagrįsti būsimą investicijų naudą per visą ataskaitinį laikotarpį tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Jei EGDV < 0, investicijų projektu sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų išlaidų, todėl tokį projektą įgyvendinti nėra tikslinga. Jei EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Atitinkamai, socialiniu ekonominiu požiūriu investicijų projektas yra pagrįstas, jeigu jo EGDV yra teigiama. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ apskaičiuota EGDV yra 2 279 tūkst. Eur. Kaip matyti, EGDV rodiklis teigiamas ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

EVGN – tai diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai diskontuojami, apskaičiuota EVGN lyginama su socialine diskonto norma (SDN). Projekto atveju – SDN yra 5,5 proc., todėl apskaičiuota EVGN reikšmė turi būti didesnė už 5,5 proc. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ apskaičiuota EVGN yra 6,21 proc. Kaip matyti, EVGN didesnė už 5,5 proc. ir investicijos ekonominiu požiūriu pagrįstos.

ENIS yra svarbiausias socialinės-ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. ENIS apskaičiuojamas padalinant investicijų projekto kuriamą ekonominę naudą iš ekonominių išlaidų. Viešųjų investicijų projektų ENIS visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Projekte „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ apskaičiuotas ENIS lygus 1,08. Kaip matyti, ENIS didesnis už 1 ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.Projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.1.1-TID-V-501 priemonę „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas ir pralaidumo didinimas“.

 

Atnaujinta 2016-12-16

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-16