VIA BALTICA

 

I transporto koridorius („Via Baltica“) yra labai svarbi Lietuvos transporto arterija šiaurės–pietų kryptimi. Nuo 1997 m. kelio „Via Baltica“ rekonstravimui naudojamos tiek Lietuvos, tiek tarptautinio finansavimo, tiek Europos Sąjungos paramos lėšos.

Tarptautiniu aspektu projektas apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją ir Suomiją, nes šių šalių teritorijomis eina transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelias E67. Keliu vyksta transporto srautai nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną iki Helsinkio, todėl jame gausu tarptautinio eismo. Kelias – labai svarbi logistikos grandinė, jungianti Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europos šalimis. Po atliktos kelio rekonstrukcijos padidės galimybės verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Tarptautinis „Via Baltica“ transporto koridorius Lietuvos teritorijoje susideda iš penkių valstybinės reikšmės magistralinių kelių ruožų, kurie yra intensyviai naudojami tranzitinio ir kasdienio susisiekimo kelionėms:

  • A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai nuo 0 iki 95,84 km;
  • A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 102 iki 114,5 km;
  • A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai nuo 7,5 iki 87,86 km;
  • A17 Panevėžio aplinkkelis nuo 0 iki 22,25 km;
  • A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga nuo 9,17 iki 66,09 km.

Bendras kelio ilgis Lietuvos teritorijoje 274 km.

Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti „Via Baltica“ šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo šiaurės–pietų kryptimi būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale. Tačiau šiandien „Via Baltica“ kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Būtina užtikrinti šio kelio plėtrą, nes ne visur kelio dangos konstrukcija užtikrina 11,5 t ašies apkrovimo reikalavimus. Didėjant eismo įvykių skaičiui pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių sankryžas. Daugelyje ruožų nepakankamai įrengta eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių, taip pat kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas sparčiai didėja, todėl būtina nutiesti antrą tos pačios krypties eismo juostą.1996 m. sausio mėn. aukšto lygio „Via Baltica“ darbo grupė, įkurta Šiaurės investicijų banko iniciatyva, G-24 transporto darbo grupės prašymu ir „Via Baltica“ šalių narių, t. y. Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Suomijos, premjerų įgaliojimu rekomendavo 5 metų investicijų programą, skirtą modernizuoti ir rekonstruoti „Via Baltica“ maršrutą. Vadovaujantis Supratimo memorandumu, pasirašytu „Via Baltica“ šalių transporto ministrų ir Europos Komisijos, buvo sudarytas Monitoringo komitetas, kurio tikslas buvo koordinuoti ir sekti penkerių metų investicinės programos vykdymą. Komiteto sudėtyje buvo šalių narių ir Europos Komisijos atstovai. Švedijos Vyriausybė skyrė Monitoringo komiteto vadovą, o Suomijos – sekretorių.

1997–2000 m. buvo vykdomas pirmasis kelio „Via Baltica“ plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir PHARE programos. Rekonstruoti kelių A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai, nutiestas Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų ruožas. Įgyvendinus pirmąjį etapą buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai. Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 m. ir finansuojamas ISPA lėšomis, buvo nutiestas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją, bei 9,7 km ilgio antra eismo juosta Kauno vakariniame aplinkkelyje, įrengtos keturios skirtingų lygių sankryžos.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybė gauti paramą iš Sanglaudos fondo, todėl kelias „Via Baltica“ toliau intensyviai plėtojamas.

2004 m. buvo pateikta paraiška Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramai gauti. Europos Komisijai 2004 m. gruodžio mėn. patvirtinus paraišką, „Via Baltica“ projektui buvo skirta 71,5 mln. Lt parama 2004–2006 m. laikotarpiui. Įgyvendinus projektą buvo rekonstruoti ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir buvusiame kelyje Nr. 201 Marijampolės aplinkkelyje, kuris nuo 2002 m. pabaigos įjungtas į kelią „Via Baltica“.

Kadangi kelio „Via Baltica“ plėtra pagal ES standartus yra vienas pagrindinių Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų, darbai kelyje buvo vykdomi ir toliau, panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą.

2009 m. įgyvendinus projektą „Transeuropinio tinklo kelias E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“, buvo sustiprinta 27,33 km kelio dangos, rekonstruota Marvelės sankryža, įrengta 0,323 km ilgio lėtėjimo ir greitėjimo juosta, įrengta 5,02 km tinklo tvoros, rekonstruota 2,99 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, 2012 m. buvo įgyvendintas projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimas“. Atlikus darbus pagal minėtą projektą, rekonstruota 13,1 km valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo (nuo 47,80 iki 60,90 km), įrengta 2,366 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įdiegtos kitos eismo saugumo priemonės.

 

Finansinės paramos projektų administravimo skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-10-31